Kodėl verta renovuoti

Visais atžvilgiais palankus mikroklimatas name teigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą. Tinkamai apšiltinus daugiabučių fasadus, butuose pakyla oro temperatūra. Sumažėjusi drėgmė neleis susidaryti įvairiems pakenkimams. Užtikrinus tinkamą mikroklimatą patalpose, užkertamas kelias veistis pelėsiams, kurie gali sukelti daugybę ligų, netgi vėžį. O karštą vasarą gerai apšiltintas ventiliuojamas fasadas apsaugos patalpas nuo perkaitimo. Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų būti 20 – 24 °C, oro santykinis drėgnis – 40 – 60 proc., anglies dvideginio koncentracija – iki 0,1 proc., oro judėjimo greitis patalpose iki 0,15 m/s. Po renovacijos reikėtų atlikti pastato patikrą ir nustatyti, ar normatyvai atitinka reikalavimus. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laikotarpiu pirmo aukšto grindų temperatūra turėtų būti 19 – 26 °C, patalpų oro ir grindų paviršiaus temperatūrų skirtumas turėtų būti iki 3 °C, patalpų oro ir atitvarų paviršiaus temperatūrų skirtumas - iki 2 °C. Grįžkime prie atnaujinto Žirmūnų g. 3 daugiabučio. Iki atnaujinimo vidaus patalpų temperatūra buvo aiškiai per žema (vidutinė temperatūra buvo apie 19°C), o drėgnis ir anglies dioksido koncentracija viršijo normą. Tačiau po namo renovavimo stebėtuose butuose vidutinė oro temperatūra pakilo 1,1–5,7°C ir jau atitiko higienos normas. Santykinio drėgnio ir anglies dioksido (CO2) koncentracijos rodikliai taip pat pateko į vadinamąją komforto zoną, būdingą sveikai gyvenamajai aplinkai.

Atlikus pastato kompleksinį renovavimą pagal parengtus techninius ir architektūrinius projektus, akivaizdžiai pasikeičia namo išorinis vaizdas, kuris beveik prilygsta naujam namui. Visų pirma apšiltintas fasadas dengiamas nauju apdailos sluoksniu (tai gali būti lakštinės medžiagos arba plonasluoksnis tinkas ant šiltinimo medžiagų). Jis yra patvarus, ilgai išlaiko kokybišką išvaizdą ir gali būti įvairių spalvų.
Antra, sumontuojami nauji langai, atrodantys kur kas patraukliau nei senieji. Įstiklintose lodžijose atsirandantys didžiuliai langų plotai pagyvina visą fasadą. Virtuvių praplėtimo atveju abiejuose pagrindiniuose fasaduose atsiranda išvaizdūs erkeriai. Trečia, rekonstravus įėjimą jame įrengiamas platesnis tambūras, o greta lauke atsiranda modernūs ir patogūs plieno turėklai, plati nuovaža, skirta žmonėms su negalia, taip pat modernios išvaizdos pašto dėžučių blokas.
Didžiulis atnaujinimo privalumas – butų naudingo ploto padidėjimas. Vien tik platinant balkonus ir paverčiant juos lodžijomis kiekvieno buto plotas padidėja nuo 2,0 iki 4,2 kv. m, o jeigu kartu platinama ir virtuvė – dar 3,6 kv. m., o tai gerokai palengvina namų šeimininkių padėtį ir būsto komfortą apskritai.

Šiuo metu vykstančių šilumos ūkio modernizacijos procesų – šilumos sistemų, šilumos punktų atnaujinimo nauda išgaruoja per mažą šiluminę varžą turinčius senųjų daugiabučių stogus, sienas, langus ir duris. Nenuostabu, kad didelę dalį komunalinių mokesčių gyventojams sudaro išlaidos už šildymą šaltuoju metų laiku. Kasmet didėjant energijos resursų kainoms, senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose.

Atnaujinimo metu atliekamas išorinių sienų šiltinimas leidžia efektyviai sumažinti suvartojamą šilumos energiją. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą patalpose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina pastato sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką.

Žirmūnų pastato kompleksinio atnaujinimo pavyzdys rodo, kad dėl efektyvesnio šildymo sutaupytus pinigus paskyrus renovavimui bendrosios išlaidos nedaug padidėja. Atlikus atnaujinimo darbus, daugiabučio gyvenamose patalpose oro temperatūra pakilo 1,1–5,7 °C. 2006 m. lapkritį vidutinė patalpų temperatūra siekė +22°C. Šio namo vidutinio buto (50 kv. m) gyventojai už pirmąjį po namo atnaujinimo šildymo sezono mėnesį už suvartotą šilumos energiją mokėjo 84 Lt. Tuo tarpu nerenovuotuose identiškuose stambiaplokščiuose daugiabučiuose, vidutinei patalpų temperatūrai esant +18°C, tokio pat ploto buto gyventojai mokėjo 168 Lt. Jei nerenovuotuose namuose vilniečiai būtų gyvenę taip pat šiltai, kaip Žirmūnų g. 3, tai už vidutinio 50 kv. m buto šildymą 2006 m. lapkritį būtų mokėję apie 208 Lt, t. y. du su puse karto daugiau nei Žirmūnų g. 3 namas. Planuojama, kad palaikant +22°C patalpų temperatūrą, šio atnaujinto daugiabučio vidutinio 50 kv. m buto gyventojai sutaupys vidutiniškai 66 Lt per mėnesį arba apie 462 Lt per šildymo sezoną (2006 -2007 m. šildymo sezono metu).

Pagal 2007 m. duomenis išlaidos šilumai 60 kv.m. būstui senos statybos name apytiksliai sudarė 266 Lt. Renovuoto (pvz. Žirmūnų g. 3) namo išlaidos tokio paties ploto butui apytiksliai sudarė 121 Lt. Tad vidutinės sutaupomos lėšos (2007 m. vasario duomenimis) gali sudaryti 145 Lt. Tai renovavus senos statybos daugiabutį namą, per metus vidutiniškai apytiksliai galima sutaupyti apie 800-1000 Lt. (Žinoma, šis skaičius gali priklausyti nuo oro sąlygų konkretų mėnesį, nuo šildymo sezono pradžios ir pabaigos datų). Per 10 metų butas sutaupys iki 10 tūkst. Lt, skaičiuot 2007 m. šilumos kainomis. Padidėjus kainoms – investicijos į renovaciją dar greičiau atsipirks. Už namo renovaciją 60 kv.m. butui tenka sumokėti apie 15 tūkst. Lt. (nemokant bankui palūkanų ir pasinaudojus valstybės ir savivaldybės parama).

ažas pajamas gaunantiems žmonėms valstybė kompensuoja šildymo išlaidas, jeigu jos yra didesnės nei 20 proc. šeimos pajamų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 11 proc.). Į kompensuojamas išlaidas nuspręsta įtraukti ir būsto atnaujinimui tenkančias išlaidas, todėl mažas pajamas gaunančios šeimos taip pat gali dalyvauti būsto renovavime, nes papildomai už tai nereikės mokėti. Valstybė numato kompensuoti joms iki 100 proc. pradinės įmokos (bet ne daugiau kaip 10 proc. investicijų sumos), taip pat visiškai apmokėti kredito draudimo ir grąžinamo kredito įmokas.

O dėl šildymo išlaidų skirtumo analogiškuose daugiabučiuose, tai reikia įvertinti keletą veiksnių, lemiančių skirtingą šilumos energijos suvartojimą, kuris priklauso:
• nuo pakeistų langų skaičiaus daugiabučiuose (kuo daugiau naujų langų, tuo mažesnis energijos suvartojimas);
• nuo šilumos mazguose nustatytos temperatūros režimo, reguliuojamo pagal gyventojų poreikius (pvz., naktį vienas namas gali sumažinti temperatūrą, kitas – ne);
• nuo karšto vandens temperatūros ir cirkuliacijos režimo;
• nuo žmonių elgesio (ar vėdina patalpas, ar laiko langus sandariai uždarytus);
• nuo gyventojų sunaudoto karšto vandens deklaravimo (Lietuvoje vidutiniškai 30 proc. sunaudoto vandens yra nedeklaruojama);
• nuo vidutinės temperatūros butuose (pakėlus temperatūrą 1 laipsniu, šilumos energijos suvartojimo sąnaudos padidėja 6 proc.)
• nuo namo geografinės padėties, vyraujančių vėjų krypties ir pan.

Namuose, statytuose pagal tą patį projektą, šiluminės energijos suvartojimas gali skirtis iki 20 procentų. Be to, vidiniai šilumos šaltiniai (buities prietaisų ir kt.) paprastai pateikia nuo 5 iki 15 procentų energijos poreikio būsto šildymui. Pro langus į patalpas su saulės spinduliuote gali patekti 15–25 kWh/m2 per metus, vidinių šilumos šaltinių išskiriama šiluma sudaro 5–10 kWh/m2 per metus, o nuo elektrinių viryklių šilumos pritekėjimas gali sudaryti iki 40 kWh/m2 per metus